Šiandien perskaičiau, kad už “chuliganišką” važinėjimąsi riedlente Katedros aikštėje bus skiriamos 2000 litų baudos. Prie aikštės jau kabo rūstus įspėjamasis ženklas: “Važinėti šokinėjant per suoliukus, turėklus, šaligatvio bortelius arba kitus inžinerinius ar apdailos objektus, taip pat važinėti kitais būdais, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui ar gali padaryti žalą, DRAUDŽIAMA”.
Vargšiukai… Jie praktiškai ir nebeturi kur važinėti. Savivaldybė kadais buvo įrengusi penkis riedučių parkus, bet jie – avarinės būklės. Negana to, skelbiama, kad vienas didžiausių riedlenčių ir riedučių sporto rėmėjų sostinėje – mobiliojo ryšio operatorė “Bitė” – nutraukė paramą riedučių parkams. Sporto entuziastai paramos …

Beveik visą kitą savaitę (17-23 d.) Alytuje vyks neeilinis ir labai grėsmingai apie save įspėjantis renginys – Meno streikas.
Jo tikslas – “paralyžiuoti vieną primityviausių ir išsigimėliškiausių neoliberalaus kapitalizmo grimasų ES politikoje – begalinę “Europos kultūros sostinių” virtinę, į kurią 2009 m. įsiterpia ir Vilnius”.
Organizatoriai kviečia užuot dalyvavus kultūros sostinės renginiuose, prisijungti prie Alytaus meno steiko bienalės. Be to, jie prašo tarptautinės paramos sukuriant platų tarptautinį frontą, nukreiptą prieš kultūrinį “kapitalizmą”, t.y. sabotuoti kultūrinius renginius miestuose, kuriuos biurokratai paskelbia kultūros sostinėmis.
Įdomesni streiko vienalės renginiai: Vilniaus anarchistų arbatos gėrimas; trišalis futbolas miesto …

Šiandien daviau sau pažadą žodžius „kaip man nesiseka“ išbraukti iš savo žodyno. Bet apie viską nuo pradžių.
Ryte, kai kaip visada vėlavau į darbą ir jau beveik rakinau namų duris, kažkaip netyčia stabtelėjau prie knygų lentynos ir nežinau kodėl po ilgo laiko atsiverčiau Donaldo Kajoko „Dykinėjimus“. Nepamenu, kada paskutinį kartą jį skaičiau. Ir nežinau, kodėl būtent šįryt ši knyga mane sustabdė. Juk vėlavau. Ir vėl buvo apėmusi ta rytinė panika, kad niekur nespėju. Bet vis dėlto atsiverčiau puslapį apie „Poeziją“. Skaičiau ir nors beviltiškai vėlavau, negalėjau sustot. Po „Poezijos“ peršokau į …

Liverpulyje muzikos mokslus krimtusi dainininkė Rasa Bubulytė į Lietuvą grįžta… basomis:) Tiksliau su nauju “įdomaus muzikinio audeklo” projektu “Basom”.
“Basą” premjerą Rasa pristatys Zaraso ežero saloje paskutinį vasaros savaitgalį čia vyksiančiame muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalyje “Mėnuo juodaragis” .
Štai ką praneša organizatoriai:
“Praleidusi porą metų sero Paulo McCartney globojamame Liverpulio scenos menų institute, muzikinio realybės šou “Dangus” nugalėtoja Rasa Bubulytė grįžta su nauju, itin įdomiu projektu “Basom”. Kolektyvą Rasa subūrė kartu su mokslų draugais norvegais Gunhild, Snorre, Sindre bei Nils – patyrusiais muzikantais, grojančiais įvairiausio žanro kolektyvuose. Pasak dainininkės, projekto kūryba …

Neregėta, negirdėta džiugi žinia, manau sau: lietuvė Vaida Ragėnaitė vakar Rygoje karūnuota “Mrs. Universe 2009″ (“Misis Visata”) nugalėtoja! Bet – stop…
Skaitau gi toliau: savaitę trukusiame finaliniame konkurse varžėsi “net” 20 šalių atstovės. Visata? Dvidešimt šalių? Pala pala… Tai kad čia gal tik kokia Rytų Europa ir susidarytų…
Toliau dar įdomiau: nugalėtojos metų pabaigoje laukia egzotiška kelionė į Vietnamą, kitą grožio konkursą. Šį kartą – “Mrs. World 2009″ (“Misis pasaulis”). Ir šalių, žadama, bus daugiau – jau net 50.
O aš visada galvojau, kad Visata už pasaulį didesnė…
Bet vis tiek smagu, kad sekasi …

Matyt, nujausdamas, kad artėjantis ruduo ir mokslo metų pradžia nebus lengva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas elgiasi visai nepatriotiškai ir skelbia konkursą Lietuvos mokytojams, dėstytojams ir kultūros darbuotojams, norintiems padirbėti užsienyje. Tiesa, jis baigiasi jau šiandien.
Mokytojams siūloma pabėgti iš Lietuvos į Baltarusiją, Latviją, Rusiją, Lenkiją ar Prancūziją. Visai neblogas šansas „peržiemoti“ krizę, tarkime, Paryžiuje. Gal ne taip įdomu Kaliningrade…
Bet vis įdomiau nei dirbti „kūrybinį darbą“ Didžiojoje Britanijoje. Niekada nemėginote pasidomėti, kas slepiasi po šia viliojančia darbo skelbimų sekcija? Ogi didžioji kūryba pagal britus yra „kirpėjos“, „nagų stilistės“, „siuvėjos“ ir panašūs kūrybingi darbai.
Beje, Lietuvos …

Mane visada stebina žinutės apie 23 m. kompozitorių ir dirigentą Gediminą Gelgotą. Net neabejoju – jei jis gyventų ne Lietuvoje, seniai būtų paskelbtas vunderkindu. (Ir, žinoma, sulauktų atitinkamo dėmesio ir pagarbos.) Bet čia Lietuva, čia niekas niekam neįdomu. (Jei tai nesusiję su mokesčiais, vagystėmis ir žmogžudystėmis.)
Išdrįsiu paprieštarauti.
Štai keletas faktų (nepamirškite, kiek jam metų):
- Maestro Gintaro Rinkevičiaus mokinys G.Gelgotas 2006 m. įkūrė “Naujų idėjų kamerinį orkestrą” (NIKO)
- Koncertavo daugelyje Vakarų Europos šalių, Rusijoje, JAV, Kuboje, Argentinoje.
- Vedė seminarus jauniems Lietuvos muzikams apie lyderystę ir atsidavimą menui.
- Siekia pakeisti stereotipais apipintą požiūrį …

Yra pasaulyje toks gėris, vardu krepas (žinau, kad lietuviškai reikėtų sakyti „lietinis“, bet juk lietiniui iki krepo – kaip žmonijai iki Marso…).
Krepas su šokoladu ir kokoso drožlėmis, krepas su braškėmis, krepas su kumpeliu ir sūriu…

Vienas iš tų gyvenimo malonumų, dėl kurio nebūtų gaila ir numirti.
Tai daugiau nei kulinarijos menas, daugiau nei maisto kultūros filosofija, daugiau nei sraigės, varlių kojelės ar kokios nors geldelės…:)
Jeigu verta sugrįžti į Kanus, tai vien dėl to mažyčio kiosko Viduržemio jūros pakrantėje, kepančio skaniausius ir storiausius iš ploniausiųjų pasaulyje krepus.
Neveltui prancūzai šiam savo nacionaliniam pasididžiavimui skyrė …

Įdomu. Rytų ir Vidurio Europoje pirmaujanti koncertinė agentūra „Makroconcert“ (čia ne reklama, čia jie taip skelbiasi) vos spėjo pranešti, kad Eros Ramazzotti lapkritį į Lietuvą nebeketina atvykti, tuoj paskelbė kitą žinią: lapkričio 25 d. Vilniuje koncertuos Cezaria Evora. Beje, Lietuvoje greitai jau tapsianti etatine atlikėja. Ką gi – pasirinkimo lyg ir nėra. Bet ar daug kas panorės keisti Ramazzotti į Evorą? Kita vertus, šiek tiek egzotikos gūdų rudenį gal ir neprošal. Tik kaip ten bus su tuo „pirmavimu visoje Europoje”,  kai žlunga „Depeche Mode“, o paskui ir Eros Ramazzotti koncertai?..

Tikrai ne vieno mylimas ir gerbiamas dailės metras Augustinas Savickas,
išugdęs visą kartą Lietuvos tapytojų, turėjo tokį įprotį – dienoraštyje
fiksuoti tai, ko nespėja nutapyti ar nufotografuoti.
Taip gimė “Senojo tapytojo dienoraštis”, išleidžiamas dabar, o
oficialaus pristatymo visuomenei sulauksiantis rugsėjo 2-ąją.
Trumpa ištrauka, dienoraštyje įamžinta prieš porą metų:
“Tapau toliau “Susitikimą”. Groja simfoninė muzika. Sninga ir čia pat varva nuo stogų. Vis dėlto Raimondas buvo teisus – reikėjo dar padirbėti. Pasirodo, normaliai tapyti galima ir “mažesnio” formato drobes. Ar tik nebuvau susirgęs didybės manija?..”
Tik tiek…:)