Vien keletas pastarųjų dienų įvykių verčia susimti už galvos ir garsiai garsiai šaukti: „Ei žmonės, kas jums darosi???“ Šaukti iš siaubo. Negi visai nužmogėjome? Negi nebeliko nieko švento? Kodėl esame tokie žiaurūs?
 
Paaugliai žiauriai nukankino dar vieną šunį. Sako, ne pirmą kartą. Tik šį kartą filmavo, nes norėjo išgarsėti, kaip Pipiro kankintojas… Tėvas tvirkino savo durką ir išnaudojo ją pornografiniams filmams… Lietuvai kitąmet prognozuojamas didžiausias nuosmukis pasaulyje…. Į kalėjimą sodinamos „Sodrą“ neva apgavusios mamos, tuo tarpu pati „Sodra“ savo reprezentacijai skiria milijonus litų.
 
Atrodo, tarsi pro šalį bėga siaubo filmo vaizdai. Bet …

Manau, šiandien labiau neaišku, nei aišku, kokia bus tikroji Valdovų rūmų paskirtis. Ir ką ten bus galima išvysti. Bet ilgai nedaugžodžiaujant eikime tiesiai prie reikalo. “StoneJam” Valdovų rūmams absoliučiai nemokamai siūlo idėją, kurią įgyvendinus į rūmų statybas sukišti milijonai labai greitai atsipirktų. Žvilgterėkite į šias dvi nuotraukas: vienoje jų – Valdovų rūmai, kitoje – tolimajame Teksase ant mamutų kapavietės įrengtas laikinas paviljonas. Prieš dešimtis tūkstančių metų gyvenusių mamutų kaulai buvo rasti 1978-aisiais. Ir štai praėjusį šeštadienį pirmą kartą pažvelgti į juos buvo leista visuomenei. Kaulų liekanos eksponuojamos laikinai įrengtame paviljone, kuriam ateityje, …

Daugiau nei penkias valandas penki origami entuziastais save pristatantys vaikinai – Vaidas, Giedrius, Mindaugas, Paulius ir Evaldas lankstė turbūt vieną įspūdingiausių Lietuvos origami istorijoje lankstinių – Tiranozauro Rex skeletą.
Pati figūra sudaryta iš 20 atskirų figūrų, toks origami stilius vadinamas moduliniu. Visos figūros galiausiai sujungiamos viena su kita, taip gaunama skulptūra. Kaip pasakojo projekto iniciatorius Vaidas, dažniausiai lankstiniai būna padaryti iš vieno popieriaus lapo. Tuo tarpu šis skeletas – iš 20 lapų.
Moduliniai origami dažniausiai būna daromi dideliems projektams, tokiems kaip šis. Rezultatas pranoko lūkesčius. Jo aukštis – apie 1,5 metro, ilgis …

Agan Harahap – savamokslis fotografas ir iliustratorius iš saulėtosios Džakartos (Indonezijos, tskant). Dirbo sau ramiai vietos muzikos žurnalėlyje TRAX, kol vieną dieną, it cunamis, nenusirito per pasaulį juoko banga. Kas gi ją sukėlė? Ogi Agano projektėlis “Super Hero”. Savo fotografijose jis supažindino II-ojo pasaulinio karo “herojus” ir didžiuosius diktatorius bei šiandienos kino pasaulio didvyrius: Žmogų vorą, Supermeną, Betmeną ir kitus.

Pagaliau ir į Vilnių atkeliauja Kalėdos… Taip gera buvo šįryt stebėti, kaip Katedros aikštėje prie žaliaskarės pluša darbininkai. Girdėjau, kad eglė šiemet spinduliuos balta spalva (gerai, kad ne krizine juoda…).  Tik teks lukterėti dar savaitėlę, kol ji įsižiebs. Baltai pavydžiu Klaipėdai ir Kaunui, kur kalėdinės eglės jau žybsi. Bet juk geriau vėliau, negu visai be Kalėdų. Dar girdėjau, kad jei ne privataus verslo parama, šiemet Vilniui grėsė skęsti tamsoje. Turbūt vis dėlto būna kartais kalėdinių stebuklų. Ir nebūtinai jie susiję su akropoliais ir maximom

… tiems, kurie skuba, kurie valgo skubėdami; svajoja apie Niujorką, Romą, Vieną, kavą su romu; pamiršusiems, kad vanilė - tai gėlė, kad iPod nepaklaus: “Kuo tu vardu?”; tiems, kam forintas ar lira - vis dar pinigas, o paukščio plunksna – minkščiausias teptukas akvarelei. Gal net šiek tiek sentimentalu

Amerikietis fotografas Thomas Allen kuria istorijas karpydamas 1950-1960 m. Amerikoje populiarių, vadinamųjų bulvarinių, detektyvų, meilės, nuotykinių romanų knygelių viršelius. Tuomet buvo madinga viršelį papuošti gražių vyrų ar moterų piešiniais. Paprastai tai būdavo koks nors svarbus knygos siužeto momentas. Fotografas tuo ir naudojasi. Jis iškarpo viršelių figūras ir iš jų sukuria jau visai kitokią istoriją. Rezultatas - vertas dėmėsio. Ypač tuomet, kai dingsta įkvėpimas…

1969-ųjų birželis. Pirmoji lietuvių fotografijos paroda Maskvoje. Ir devyni autoriai: Marius Baranauskas, Vitalijus Butyrinas, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Antanas Miežanskas, Romualdas Rakauskas, Liudvikas Ruikas, Antanas Sutkus. Lietuvių fotografijos mokyklos kūrėjai.
Visos fotografijos – nespalvotos. Bet tuo pat metu – tokios spalvotos… Tik tos spalvos tarsi nuklotos laiko dulkių. Pirmas įspūdis, įstrigęs galvoje peržvelgus visus darbus, – kokia prancūziškai elegantiška nuotaika! Tarsi ne Tarybų Lietuvos išgygenimai, bet mažo prancūziško miestuko egzistencija. Jauki ir aistringa, kunkuliuojanti ir sustingusi laukime.
Štai Antanas Sutkus. Banalu kartoti, bet – žmogaus dvasios metraštininkas. Ir niekaip kitaip …

Silikonas, dirbtiniai plaukai, dažai ir begalinis kruopštumas. Skulptūrinis realizmas. Rodos, tereikia dar vieno kito princo, kuris pabučiuotų tas skulptūras ir šios atgytų… Tiesa, kartais to tikrai nevertėtų daryti, be to, kai kurie šių kūrinių – milžiniški. Du australai – Ron Mueck ir Sam Jenkins – iš silikono lieja realistines skulptūras. Jos tokios tikroviškos, kad pasilenkęs prie jų tikiesi išgirsti ramų kvėpavimą.
Taigi, Ron Mueck:

… ir Sam Jenkins:

Didvyriškas pasitraukimas iš Seimo rūmų, panaikintas teistumas už gerus darbus, saldainiai ir gėlės 90-metei močiutei Rozalijai… Tikras šventojo portretas. Pats Šventasis skelbia įsiliejęs į 240 tūkst. Lietuvos bedarbių gretas ir savo internetiniame dienoraštyje kukliai klausia: gal kas pasiūlytų jam darbo – „will work for food“?
Tiesa, Šventasis ieško tik papildomo darbo. Nes didžiąją dalį jo laiko nuo šiol užims didysis gyvenimo projektas – Guggenheimo rūmai Vilniuje. Juk laikas bėga, interesantai spaudžia iš visų pusių, galų gale – ir savi namai bankui vardan Guggenheimo užstatyti.
Tame pačiame internetiniame dienoraštyje Šventasis neseniai skelbėsi savaitgalį …