Vakar į naująjį Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro pastatą Maironio g. (dar žinomą tokiu pavojingu vardu – “Titanikas) pakvietė diiidžiulis Europos aukštųjų meno mokyklų festivalis dar pavojingesniu (nes galima nusilaužti liežuvį) pavadinimu – “Neu/Now Vilnius ’09″.
Kol kas prabangiose baltutėlėse centro erdvėse eksponuojami kelių jaunųjų kūrėjų darbai, ekspozicija išdėstyta dviejuose keturaukščio pastato aukštuose.
Diiidžiojo festivalio “Neu/Now”  organizatoriai skelbia sulaukę šimtų paraiškų ir iš jų atrinkę 145 įvairių meno disciplinų studentų darbus. Iš šios įvairovės buvo pasirinkta 30 projektų, kurie ir sudaro specialiai Vilniui sukurtą teatro, šokio, kino, fotografijos ir net robotų …

Žinojau, kad jie ten gyvena. Jau prieš kurį laiką iš tolo apžiūrėjau namą. Jei jį taip galima pavadinti… Tai greičiau gerai suręsta ir įtvirtinta palapinė.
Taigi. Nuspirkau butelaitį, nes pamaniau, kad į svečius eiti be šiokios tokios dovanos būtų nepadoru. Be to, einu ne šiaip sau į svečius – einu fotografuoti jų buities. Sužinoti, kaip jie gyvena.
Pavilnių regioninis parkas. Nuošaliai ant kalno stovintis „namas“ apsuptas parko medžių. Visai šalia vaikštinėja jaunos mamos. Vežiodamos vaikus parko takeliais jos net neįtaria, kad čia gali kas nors gyventi.
Lipu į kalną. JIE iškart mane pastebi. …

…. norėčiau, kad Vilniuje
…. būtų šilta ir šviesu. Gatvės, akligatviai, užmiesčio magistralės, kiemai, net parkai būtų apšviesti. Tegu būna šviesu kaip dieną. Vilniečiai daugiau laiko praleistų lauke. Nebūtų baisu net ir vėlai vakare pasivaikščioti po miestą.
… patruliuotų daug policininkų, viešosios tvarkos prižiūrėtojų. Jie būtų mandagūs, paslaugūs.
… neliktų čigonų taboro. Jo vietoje išdygtų nedidelių namukų rajonas su visomis reikalingomis komunikacijomis, nedidele mokykla, policijos įstaiga. Savaitgaliais čia galėtų vykti čigoniškas turgus, kuriame galima nuspirkti įvairių niekučių, skambėtų linksmos dainos, dirbtų būrimo salonai. Narkotikams čia būtų ne vieta.
… miesto meras būtų žmogus, kurį …

Dar kartą pabrėžiu – tai subjektyvus požiūris. Rinkdamiesi netaikėme praktiškai jokių profesionalų akademinėje bendruomenėje naudojamų kriterijų. Nepaisanto to, peržiūrėjome geriausius šių metų darbus. Virtualiai aplankėme Tokijo, Londono, Milano, Stokholmo, Berlyno 2009 m. parodas.
“StoneJam” skaitytojams pateikiame šviežutėlį dizainerių kūrinių rinkinį. Tiesa, jų darbai šiais metais labai nenustebino. Kaip ir kasmet, jie praktiški-nepraktiški, lengvi, nauji, dažniau ekologiški nei pernai, galbūt mažiau konceptualūs.

Šiandien Neries pakrantėje prie Baltojo ir Karaliaus Mindaugo tiltų dizaineris Vytautas Puzeras susodino savo kūrinius – kėdutes ir suoliukus. Kodėl tai įvyko tokią rudeniškai darganotą dieną? Todėl, kad kol kas tai tik pasiūlymas ir metas atsispręsti. Visiems: miestui, miestiečiams, svečiams, vaikams, senjorams ir pačiai upei. Ar jūs visi norite į pakrantės būtų gyvos ir šurmuliuotų?
Suoliukų prie Baltojo tilto patogumą nieko nelaukę pirmieji išbandė aitvarų laidytojai. Geltonųjų kėdučių “sodinimas” užtruko kiek ilgiau – kiekvienai jų korėtoje krantinėje reikėjo iškasti po duobutę, kiekvieną jų priklijuoti. Kol kas jos – tik kelios. Geltonos. Iš …

„Vinilas mirė. Ir gerai. Dabar pasiklausykite gražiųjų žemės garsų“. Vadovaudamiesi šiuo šūkiu švedai Olle Corneer ir Martinas Lubcke sukūrė projektą „Harvest“. Jo esmė – naujoviškas muzikos instrumentas terafonas.  Tai žemės ūkio padargas - arklas, ir gramofonas viename. Juo galima arti žemę ir tuo pat metu klausytis nuostabios muzikos.
Pirmąjį terafono pasirodymą surengė Alundos bažnyčios choras, vadovaujamas Jano Hallgreno. Muzikantai džiaugiasi, kad jų pasirodymų erdvės – neišsemiamos („Švedijoje liko dar daug terafono nesuartų dirvonų…“). Vienintelis dalykas, kurio reikia, kad šis muzikinis instrumentas suskambėtų – tai vietos muzikos ansamblis, kuris galėtų patraukti terafoną.
Anksčiau šis …

… apie Guggenheimo muziejų Vilniuje.

Neminėsiu čia visų jau šimtą kartų išrašytų aplinkybių. Tiesiog šią savaitę užkliuvo vienas faktas – kad ketinama statyti Bilbao (Ispanija) Guggenheimo muziejaus filialą. Baskai paskaičiavo, kad statybos turėtų kainuoti apie 200 mln. eurų (arba 690 mln. litų). Lietuvoje apie Guggenheimą kalbama jau maždaug trejus metus. Projektas vystomas ir, sakyčiau, net gana agresyviai (tai yra, absoliučiai neatsižvelgiant į kritiką). Tie vystytojai kalba apie 260 mln., už kuriuos neva visai realu pasistatyti muziejų. Tačiau akivaizdu, kad iki šiol niekas taip ir neprisėdo prie skaičiavimo mašinėlės ir nesuskaičiavo, kiek …

O štai ir pirmosios eglutės. Gražu, nors ir ankstoka…

Nu va…