Lietuvos vargonų metrui profesoriui Leopoldui Digriui rugsėjo 8 d. sukako 75-eri

Tyliai tyliai, be jokios pompastikos ir išskirtinio visuomenės dėmesio savaitgalį Vilniaus rotušėje buvo pagerbtas žymiausias Lietuvos vargonininkas profesorius Leopoldas Digrys. Proga – jo 75-metis. Beje, kitas jubiliejus, susijęs būtent su šiuo žmogumi, – prieš 45 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atsiradusi vargonavimo specialybė.

Na, šis žmogus pateko tarp tų „tyliųjų didvyrių“, kurių jubiliejai nelabai įdomūs valdžios atstovams ir tai vadinamai „elito grietinėlei“. Gal todėl, kad maža tikimybės, jog į tokį tylų paminėjimą ateis būrys žurnalistų, čia nebus prieš ką pasipuikuoti ir to gerų darbų pliusiuko neužsidėsi.

Taip buvo, kai lietuviškosios dailės tėvas Augustinas Savickas minėjo savo jubiliejų ir išleido „Senojo tapytojo dienoraštį“, taip pat buvo, kai istorinės tapybos meistras Giedrius Kazimierėnas surinko po pasaulį išsibarsčiusius savo darbus ir surengė milžiniškų (ne tik mastelio prasme) drobių parodą Rotušėje, o paskui išleido jų albumą. Taip buvo ir tuomet, kai šį savaitgalį „Litexpo“ rūmuose duris atvėrė antroji Lietuvos šiuolaikinės dailės kvadrienalė, iš valstybės tegavusi kuklius 30 tūkst. litų. Ir tų pavyzdžių galima rasti dar ne vieną dešimtį.

Bet grįžkime prie L.Digrio. Nes korektiškasis profesorius tikrai nenorėtų, kad šviesią jo šventę užtemdytų kokie politikos šešėliai.

Taigi, Vilniuje, Maskvoje ir Prahoje studijavęs, ne vieną šios tikrai ne pačios populiariausios profesijos pasekėją išugdęs vargonų meistras iki šiol kasmet Vilniaus bažnyčiose surengia kelias dešimtis sakralinės muzikos koncertų.

Netikiu, kad nors vienas valdžios atstovas yra jų klausęs. O galėtų. Manau, truputį taurios muzikos padėtų visai kitaip pažvelgti į mažutę mus apėmusią krizę…

O čia citata iš prof. L.Digrio knygelės „Kaip groti vargonais“ (1998 m.):

„Gerai groti sekasi tada, kai muzika gimsta tyloje ir ištirpsta tyloje. Kaip senų žmonių veidai Rembrandto paveiksluose. Ateina iš tamsos ir sugrįžta į tamsą. Tyla tai nėra niekas. Kaip vakuumas. Vakuumas – tai tuštuma, kurioje gimė pasaulis. Tyloje gimsta garsas – mūsų sielų ryšys su grožio ir gėrio pasauliu“

 

Popularity: 1% [?]