Kitoks grožio konkursas
Gruodžio pradžioje per slaptą ceremoniją Kambodžoje karūnuota neįprasto grožio konkurso nugalėtoja – “Mis sausumos mina” (“Miss Landmine”). Ja tapo 19-metė Dos Sopheap, atstovavusi vienam labiausiai užminuotų pasaulio regionų – Battambang provincijai.
Nugalėtoja dovanų gavo kojos protezą ir 1000 JAV dolerių piniginį prizą. Jį žada skirti ekonomikos studijoms, savo mamai ir sergančiai sesutei. Dos Sopheap mama 38 m. Kang Navy sakė, kad labai didžiuojasi savo dukros pasiekimu: “Leisiu jai dalyvauti ir kituose konkursuose, jei tik bus galimybė. Pasitikiu savo dukros sugebėjimais ir grožiu”, – kalbėjo mama.
Iš viso konkurse dalyvavo 20 merginų iš skirtingų Kambodžos provincijų. Tačiau šalies valdžia dar liepos pabaigoje išplatino dekretą, kuriuo griežtai uždraudė konkursą. Dalyvėms net neleista išvykti iš gimtųjų miestelių. Tad renginio organizatorius, norvegų režisierius Mortenas Traavikas pernai surengęs pirmąjį “Mis sausumos” mina” konkursą Angoloje, pats važinėjo po įvairias Kambodžos provincijas ir susitiko su visomis dalyvėmis bei jų šeimomis. Balsuoti už nugalėtoją buvo galima internetu.
Idėja rengti neįprastus grožio konkursus novergui M.Traavikui (beje, prieš keletą metų jis filmavosi Lietuvoje, režisieriaus Knuto Eriko Jenseno filme “Ledinis bučinys”) kilo keliaujant ir klausant sausumos minų suluošintų merginų istorijų. Sukrėstas šių istorijų norvegas panoro padaryti ką nors, kas padėtų joms vėl gyventi pilnavertį gyvenimą.
Nepaisant to, Kambodžos vyriausybei ir ne vienai žmogaus teisių gynėjų organizacijai pasirodė, kad toks konkursas būtų pasityčiojimas iš aukų.

Kojos Dos neteko užlipusi ant sausumos minos - ji gyvena vienoje labiausiai užminuotų Kambodžos provincijų

Jei ne kraupios istorijos, kurias teko iškęsti, šios merginos niekuo nesiskiria nuo kitų jaunų, laimingų žmonių

Kulminacija: nugalėtojai įteikiamas prizas (apdovanojimo ceremonija buvo surengta slapta nuo Kambodžos valdžios)
Popularity: 2% [?]





















Geras projektas. Labai svarbu, kad šios moterys nėra pamirštos.
is tiesu geras projektas skaiciau apie pirma anksciau mane labai sujaudino pati ideja sikart tiesiog tai nebuvo naujiena tai sirdis ramiau prieme bet dziugu kad ir gtragedijas isgyvene jauni zmones moka buti laimingi
O man kazkaip siurpoka. Ypac kai nugaletoja laiko rankose ta koja… Suprantu, kad reikia dziaugtis, kad reikia tiems zmonems padeti, o ne gailetis ju, bet nori nenori siurpuliukai pereina paziurejus i taip atvirai demonstruojama negalia.
Jauciu, kad busiu pasmerkta, bet pasizadejau sau, kad bent siame puslapyje nieko nevaidinsiu, o rasysiu tai, ka jauciu.
Ką jūs manote?
Dienos video
Nuorodos
UK spauda – pirmieji puslapiai