Agan Harahap – savamokslis fotografas ir iliustratorius iš saulėtosios Džakartos (Indonezijos, tskant). Dirbo sau ramiai vietos muzikos žurnalėlyje TRAX, kol vieną dieną, it cunamis, nenusirito per pasaulį juoko banga. Kas gi ją sukėlė? Ogi Agano projektėlis “Super Hero”. Savo fotografijose jis supažindino II-ojo pasaulinio karo “herojus” ir didžiuosius diktatorius bei šiandienos kino pasaulio didvyrius: Žmogų vorą, Supermeną, Betmeną ir kitus.

Pagaliau ir į Vilnių atkeliauja Kalėdos… Taip gera buvo šįryt stebėti, kaip Katedros aikštėje prie žaliaskarės pluša darbininkai. Girdėjau, kad eglė šiemet spinduliuos balta spalva (gerai, kad ne krizine juoda…).  Tik teks lukterėti dar savaitėlę, kol ji įsižiebs. Baltai pavydžiu Klaipėdai ir Kaunui, kur kalėdinės eglės jau žybsi. Bet juk geriau vėliau, negu visai be Kalėdų. Dar girdėjau, kad jei ne privataus verslo parama, šiemet Vilniui grėsė skęsti tamsoje. Turbūt vis dėlto būna kartais kalėdinių stebuklų. Ir nebūtinai jie susiję su akropoliais ir maximom

… tiems, kurie skuba, kurie valgo skubėdami; svajoja apie Niujorką, Romą, Vieną, kavą su romu; pamiršusiems, kad vanilė - tai gėlė, kad iPod nepaklaus: “Kuo tu vardu?”; tiems, kam forintas ar lira - vis dar pinigas, o paukščio plunksna – minkščiausias teptukas akvarelei. Gal net šiek tiek sentimentalu

Amerikietis fotografas Thomas Allen kuria istorijas karpydamas 1950-1960 m. Amerikoje populiarių, vadinamųjų bulvarinių, detektyvų, meilės, nuotykinių romanų knygelių viršelius. Tuomet buvo madinga viršelį papuošti gražių vyrų ar moterų piešiniais. Paprastai tai būdavo koks nors svarbus knygos siužeto momentas. Fotografas tuo ir naudojasi. Jis iškarpo viršelių figūras ir iš jų sukuria jau visai kitokią istoriją. Rezultatas - vertas dėmėsio. Ypač tuomet, kai dingsta įkvėpimas…

1969-ųjų birželis. Pirmoji lietuvių fotografijos paroda Maskvoje. Ir devyni autoriai: Marius Baranauskas, Vitalijus Butyrinas, Algimantas Kunčius, Vitas Luckus, Aleksandras Macijauskas, Antanas Miežanskas, Romualdas Rakauskas, Liudvikas Ruikas, Antanas Sutkus. Lietuvių fotografijos mokyklos kūrėjai.
Visos fotografijos – nespalvotos. Bet tuo pat metu – tokios spalvotos… Tik tos spalvos tarsi nuklotos laiko dulkių. Pirmas įspūdis, įstrigęs galvoje peržvelgus visus darbus, – kokia prancūziškai elegantiška nuotaika! Tarsi ne Tarybų Lietuvos išgygenimai, bet mažo prancūziško miestuko egzistencija. Jauki ir aistringa, kunkuliuojanti ir sustingusi laukime.
Štai Antanas Sutkus. Banalu kartoti, bet – žmogaus dvasios metraštininkas. Ir niekaip kitaip …