Matyt, nujausdamas, kad artėjantis ruduo ir mokslo metų pradžia nebus lengva, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas elgiasi visai nepatriotiškai ir skelbia konkursą Lietuvos mokytojams, dėstytojams ir kultūros darbuotojams, norintiems padirbėti užsienyje. Tiesa, jis baigiasi jau šiandien.
Mokytojams siūloma pabėgti iš Lietuvos į Baltarusiją, Latviją, Rusiją, Lenkiją ar Prancūziją. Visai neblogas šansas „peržiemoti“ krizę, tarkime, Paryžiuje. Gal ne taip įdomu Kaliningrade…
Bet vis įdomiau nei dirbti „kūrybinį darbą“ Didžiojoje Britanijoje. Niekada nemėginote pasidomėti, kas slepiasi po šia viliojančia darbo skelbimų sekcija? Ogi didžioji kūryba pagal britus yra „kirpėjos“, „nagų stilistės“, „siuvėjos“ ir panašūs kūrybingi darbai.
Beje, Lietuvos …

Mane visada stebina žinutės apie 23 m. kompozitorių ir dirigentą Gediminą Gelgotą. Net neabejoju – jei jis gyventų ne Lietuvoje, seniai būtų paskelbtas vunderkindu. (Ir, žinoma, sulauktų atitinkamo dėmesio ir pagarbos.) Bet čia Lietuva, čia niekas niekam neįdomu. (Jei tai nesusiję su mokesčiais, vagystėmis ir žmogžudystėmis.)
Išdrįsiu paprieštarauti.
Štai keletas faktų (nepamirškite, kiek jam metų):
- Maestro Gintaro Rinkevičiaus mokinys G.Gelgotas 2006 m. įkūrė “Naujų idėjų kamerinį orkestrą” (NIKO)
- Koncertavo daugelyje Vakarų Europos šalių, Rusijoje, JAV, Kuboje, Argentinoje.
- Vedė seminarus jauniems Lietuvos muzikams apie lyderystę ir atsidavimą menui.
- Siekia pakeisti stereotipais apipintą požiūrį …

Yra pasaulyje toks gėris, vardu krepas (žinau, kad lietuviškai reikėtų sakyti „lietinis“, bet juk lietiniui iki krepo – kaip žmonijai iki Marso…).
Krepas su šokoladu ir kokoso drožlėmis, krepas su braškėmis, krepas su kumpeliu ir sūriu…

Vienas iš tų gyvenimo malonumų, dėl kurio nebūtų gaila ir numirti.
Tai daugiau nei kulinarijos menas, daugiau nei maisto kultūros filosofija, daugiau nei sraigės, varlių kojelės ar kokios nors geldelės…:)
Jeigu verta sugrįžti į Kanus, tai vien dėl to mažyčio kiosko Viduržemio jūros pakrantėje, kepančio skaniausius ir storiausius iš ploniausiųjų pasaulyje krepus.
Neveltui prancūzai šiam savo nacionaliniam pasididžiavimui skyrė …

Įdomu. Rytų ir Vidurio Europoje pirmaujanti koncertinė agentūra „Makroconcert“ (čia ne reklama, čia jie taip skelbiasi) vos spėjo pranešti, kad Eros Ramazzotti lapkritį į Lietuvą nebeketina atvykti, tuoj paskelbė kitą žinią: lapkričio 25 d. Vilniuje koncertuos Cezaria Evora. Beje, Lietuvoje greitai jau tapsianti etatine atlikėja. Ką gi – pasirinkimo lyg ir nėra. Bet ar daug kas panorės keisti Ramazzotti į Evorą? Kita vertus, šiek tiek egzotikos gūdų rudenį gal ir neprošal. Tik kaip ten bus su tuo „pirmavimu visoje Europoje”,  kai žlunga „Depeche Mode“, o paskui ir Eros Ramazzotti koncertai?..

Tikrai ne vieno mylimas ir gerbiamas dailės metras Augustinas Savickas,
išugdęs visą kartą Lietuvos tapytojų, turėjo tokį įprotį – dienoraštyje
fiksuoti tai, ko nespėja nutapyti ar nufotografuoti.
Taip gimė “Senojo tapytojo dienoraštis”, išleidžiamas dabar, o
oficialaus pristatymo visuomenei sulauksiantis rugsėjo 2-ąją.
Trumpa ištrauka, dienoraštyje įamžinta prieš porą metų:
“Tapau toliau “Susitikimą”. Groja simfoninė muzika. Sninga ir čia pat varva nuo stogų. Vis dėlto Raimondas buvo teisus – reikėjo dar padirbėti. Pasirodo, normaliai tapyti galima ir “mažesnio” formato drobes. Ar tik nebuvau susirgęs didybės manija?..”
Tik tiek…:)