Į pradžią » Svarbu

Vytenio Lingio “Ateljė”

10 May 2010 7 komentarai

Tiesą sakant, dailininko Vytenio Lingio studijoje apsilankėme Kovo 11-ąją. Čia pat, vos už keliasdešimties metrų, po Prezidentūros rūmų langais šventinius maršus grojo orkestras. Kiek toliau tautiškai nusiteikę senjorai klausėsi iškilmingos Vytauto Landsbergio kalbos. O čia, šviesiojeVytenio studijoje, iš lėto slinko eilinė darbo diena. Šlamėjo popierius, traškėjo pieštukai, virtuvėlėje garavo kava.

Studija, arba “Ateljė”, – tokia labai prancūziška: šviesi, jauki, truputį romantiška, kaip ir pats jos šeimininkas. Beje, kasmet bent porą mėnesių praleidžiantis kur nors Prancūzijoje. Pavyzdžiui, Bordo regione. Ne šiaip nuobodžiaudamas, bet gerdamas prancūzišką orą ir tapydamas ypatingai galantiškus paveikslus. O pasijutęs labai visagaliu tapytoju, keliauja į Paryžių. Užsuka į Luvrą. Atsistoja prieš kokio Rembranto paveikslą. Ir nurimsta… Tada eina suvalgyti obuolį Senos pakrantėje. O grįžęs namo vis tiek paišo.

V.Lingio parodos rengiamos Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje, na, daug kur. Kartais – ir Lietuvoje. Štai ir šį kartą jo studijoje – ant sienų, pasieniais, virš knygų lentynos, ant didelio medinio stalo – visur piešiniai, paveikslai. Kai kurie suvynioti, rytą turėję iškeliauti į parodą Vilniaus mažajame teatre. Tik mašina per maža atvažiavo… netilpo. Taip ir liko nustebę, apmuturiuoti, prie durų išsirikiavę dailininko neįprastai suporuoti “Adomas ir Džuljeta”, “Mergaitė mėlynom kojinėm” ir kiti.

Beje, Japonija – dar viena labai svarbi šalis šio dailininko dosjė. Trumpa citata iš V.Lingio autobiografinių štrichų: “Ši šalis neabejotinai paliko didžiausią įspūdį iš visų mano kelionių. Daugybė visiškai naujų patirčių, išgyvenimų. Tekančios saulės šalyje žavėjo vidinė žmonių laisvė, švara ir tvarka. Pagarba kiekvienam žmogui. Šintoizmo ir dzen kultūros tradicijos išgrynintas estetinis skonis iki absoliutaus paprastumo ir natūralumo…”

Ir vis dėlto ne tolimoji Japonija, ir net ne tokia artima Prancūzija yra ta vieta, kur gimsta daugiausia V.Lingio paveikslų užuomazgų. Ta vieta – tai vienkiemis prie lelijomis nusėto ežero. Mėlynas gilus dangus, virpantis oras ir balta drobė: “Nesu tobulas – negaliu ištverti nepalietęs baltos, visų spalvų spalvos. Noriu įrodyti savo spalvą. Ant paletės išspaudžiu įvairiausius dažus. Pasklinda aliejaus ir terpentino kvapas. Tai masina kaip geidžiamos moters kūno kvapas. Prabudę smegenys apleidžia mane”.

Pasižvalgykite!

Popularity: 3% [?]

7 komentarai »

  • Nima said:

    Oho! Stonejam’as atsigavo! Jėga :) Labai įdomu buvo paskaityt, labai gražios nuotraukos ir labai pavydžiu dailininkui jo “ateljė” ir talento.

  • StoneJam said:

    StoneJam’as pabudo po žiemos miego :)

  • zuvis said:

    Valio! Seniai laukiau. Pasiilgau. Smagu skaityti, taip gera gera nuo šviesos, ramybės ir gražaus meno. Šaunuoliai. Norėčiau tokio kolorito paveikslą turėti. O gražiausias koliažas (?) žmogus- angelas. Bet gerai miegojot???

  • j said:

    labai grazi studija-atelje. beveik svajoniu namai :)

  • Lapinas said:

    Nu nenoriu buti brjaurus bet man tai sitos tepliones labai jau neartimos. Primena siurpa keliancias lietuvisku knygiuksciu vaikams iliustracijas:) Tik lenkiskos kramtomos gumos spalvu uzmesta:)

  • asta said:

    KAIP VISADA GEROS NUOTRAUKOS IR TEKSTAS IR PASNEKOVAS SEKMES JAU SENIAI LANKIAUSI BUVO KOMPAS UZLUZES BET DABAR VEL B USIU SIO PUSLAPIO DAZNAS SVECIAS

  • StoneJam said:

    Asta, tai nieko, StoneJam’as irgi buvo užlūžęs :)

Ką jūs manote?

Add your comment below, or trackback from your own site. You can also subscribe to these comments via RSS.

Be nice. Keep it clean. Stay on topic. No spam.